Nemunas

Ilgiausia Lietuvos upė Nemunas ir jo krantai yra namai daugybei įvairių gyvūnų, augalų. Čia taip pat ir vieni vaizdingiausių Lietuvos kraštovaizdžių. Raigardas, Merkio santaka, Vidzgiris, Punios šilas, Nemuno kilpos, žemupio pievos, Rambyno kalnas, Nemuno delta – tai tik dalis daugeliui žinomų vertingų vietų šalia Nemuno.

Lietuvoje teka Nemuno vidurupis ir žemupis, aukštupis yra Baltarusijoje. Vidurupis, esantis tarp Druskininkų ir Kauno, yra pati vaizdingiausia Nemuno atkarpa. Nemunas čia platus, sraunus, daro daugybę vingių (tarp jų ir garsiosios Didžiosios Nemuno kilpos), slėnis gilus, apaugęs puikiais miškais.

Įtekėjus Neriai, Nemuno vandeningumas smarkiai padidėja, upė išplatėja, jos tėkmė sulėtėja. Pradedama daugiau klostyti sąnašų, tad formuojasi seklumos, salos. Iki Nemuno vagos gilinimo žemupyje buvo daugybė salų. Šiuo metu dauguma jų išnyko, susijungė su upės krantais, Nemuno vaga susiaurėjo ir pagilėjo. Pastaraisiais metais pradėtas bunų atnaujinimas upę dar labiau susiaurins ir pagilins.

Nemunas – žuvų ir paukščių namai

Nemune gyvena daugybė įvairių žuvų, taip pat upė svarbi kaip migruojančių neršti lašišinių žuvų kelias aukštupio link. Šamai, ūsoriai, sterkai, žiobriai, lydekos ir daugybė kitų žuvų – Nemune sutinkamos praktiškai visos Lietuvos upių žuvys. Anksčiau Nemune gyveno ir didžiausios Lietuvos žuvys – eršketai, deja, išnykę 20 a. viduryje. Pastaraisiais metais bandoma juos sugrąžinti į Lietuvos upes.

Nemune ir jo pakrantėse gyvena ir daugybė paukščių, o Nemuno delta apskritai yra turtingiausia sparnuočių įvairove pasižyminti vieta Lietuvoje.