Lietuvos gamta

NATURAMA – Lietuvos gamtos žinynas ir pažinimo gidas. Čia rasite daugybę informacijos apie vertingiausias vietas ir jų gamtą.

Lietuvos gamta be galo įvairi ir nuostabi. Ji ištisus šimtmečius gyvuoja darnoje su žmogaus veikla, ir iki dabar išlaikė daugybę savo pirmapradžių vertybių. Pajūrio kopos, Žemaitijos pelkės, Dzūkijos šilai, Aukštaitijos ežerynai – vieno žmogaus gyvenimo gali neužtekti norint pažinti visus Lietuvos gamtos kampelius. Jie vis kitokie skirtingais metų laikais, kinta bėgant metams, tad net apsilankius toje pačioje vietovėje, ji kaskart bus kitokia. Leiskitės į Lietuvos gamtos pažinimo kelionę su NATURAMA.

Miškai

Dažnai vadinami didžiausiu Lietuvos turtu, miškai dengia trečdalį šalies teritorijos, ir juose slypi didžiulė gamtos įvairovė. Miškingiausia yra pietrytinė Lietuvos dalis, čia ir didžiausios girios: Dainavos, Labanoro, Rūdninkų, Ažvinčių-Minčios, Kapčiamiesčio. Čia vyrauja pušynai. Vakarų Žemaitija taip pat gana miškinga, čia daugiausiai auga eglynai. Vidurio Lietuvoje miškų mažiau, išskyrus smėlėtų dirvų plotus, kur auga Kazlų Rūdos, Karšuvos, Žalioji girios. Kitur čia daugiausiai auga mišrūs eglynų ir lapuočių eglių miškai. Pajūryje vyrauja pušynai.

Pelkės

Nors iki šių dienų išliko tik mažoji dalis pelkių, jos yra pačios slėpiningiausios, gamtos ramybe persismelkusios vietovės. Tik čia galima pajusti senovinės, pirmykštės gamtos alsavimą. Aukštapelkėse galima pasijusti kaip toli į šiaurę esančioje tundroje – net ir gyvūnai bei augalai čia tokie, kurie pas mus vyravo traukiantis paskutiniam ledynmečiui. Žemapelkiniuose raistuose – visai kitaip. Čia ore tvyranti drėgmė, vabzdžių gausa vers jaustis lyg tropikuose.

Pievos

Pievos yra neatskiriama Lietuvos gamtos dalis, atsiradusi dar iki žmogaus veiklos. Natūralios pievos kiekvieną pavasarį nuspalvinamos čia žydinčių augalų, kurie puošia jas iki rudens.

Ežerai

Lietuvoje mėlynuoja tūkstančiai ežerų, nuo pelkėto, seklaus Žuvinto, iki didžiulės, gilios Dusios. Juose gyvena skirtingos žuvys, peri skirtingi paukščiai. Ežeruose smagu ne tik išsimaudyti, pažvejoti, tačiau ir stebėti čia esančią ypatingą gamtą.

Upės

Visa Lietuvos teritorija išvagota tūkstančių upių ir upelių, nuo šaltavandenių sraunių miškų šaltinėlių, iki didžiulio, plataus Nemuno. Nors dauguma mažųjų upelių ištiesinti, daugiausia miškuose išliko natūralių, žmogaus nepaliestų, šaltiniuotais krantais upokšnių. Didžiosios mūsų upės per tūkstančius metų suformavo didžiulius vaizdingus slėnius, kuriuose susiformavę skirtingi mikloklimatai sudarė sąlygas didžiulei gamtinei įvairovei palyginti nedideliame plote.

Pajūris

Nors Lietuvos Pajūris užima tik nedidelę šalies dalį, jis ypatingai svarbus kiekvienam iš mūsų. Čia esančios Neringos kopos, miškai, akmeningi Karklės ir Nemirsetos krantai, Kuršių marios ir Nemuno delta yra namai tūkstančiams paukščių, žuvų ir kitai gyvybei.