Panemunių regioninis parkas – tai įspūdingą Nemuno žemupio slėnio apimantis parkas, kuriame persipina gamta ir Lietuvos istorija. Šis vaizdingas kraštovaizdis gražus ne tik akiai, bet ir suvaidino labai svarbų vaidmenį praeityje. Panemunės, Raudonės pilys, senieji Seredžiaus, Veliuonos, Kriūkų, Plokščių, Gelgaudiškio miesteliai ir juose esantys piliakalniai, dvarai, išsidėstę šalia Nemuno, mena Lietuvos valstybės praeitį, kovas su kryžiuočiais.
Panemunių regioninis parkas – įrėmintas Nemuno slėnio
Nemunas šiame parke yra savo žemupyje – taip vadinama plačiausia, arčiausiai žiočių esanti upės atkarpa, kur tėkmė sulėtėja. Vandens nešamos nuosėdos čia nusėda, todėl iki sureguliavimo ir gilinimo, Nemunas sudarydavo daugybę salų, kurios nuolat keisdavo savo formą, tai atsiradavo, tai išnykdavo.
Ir pats Nemuno slėnis čia platus, erdvus, lengvai vingiuoja. Į didžiąją upę srūva daugybė mažesnių upelių, kurių slėniai gilūs ir statūs tarsi kanjonai. Nemuno ir mažųjų intakų slėniai daugelyje vietų apaugę senais, įvairiarūšiais miškais, kuriuose daugybė įdomių gyvūnų ir augalų. Rudenį šie miškai nusidažo įvairiausiomis spalvomis, taip dar labiau pagyvindami šį įspūdingą kraštovaizdį.
Panemunės pievose auga daugybė įvairių rūšių augalų, tarp jų ir retų. kai kur aptinkami spalvingi pietiečiai paukščiai bitininkai, kaimų apylinkėse ir kukučiai. Nemune ir jo pakrantėse daug žuvėdrų, kirų, tilvikinių paukščių.
