Mūšos tyrelis yra viena įdomesnių pelkių mūsų šalyje. Įdomi ji ne tik tuo, kad iš jos išteka viena didžiausių Šiaurės Lietuvos upių Mūša. Šios pelkės rytinė pusė yra sunaikinta – nusausinta, naudota durpėms kasti. O kita, vakarinė, pusė saugoma draustinyje, ir išsaugojo bent dalį natūralumo.
Tai, kad bent pusė pelkės buvo visiškai nesunaikinta, yra labai svarbu. Mūšos tyrelis – vienintelė didesnė pelkė, o tiksliau – aukštapelkė, dideliame regione Šiaurės Lietuvoje. Artimiausia pelkė yra tolokai į vakarus – Kamanos.
Mūšos tyrelis – Šiaurės Lietuvos gamtos oazė
Šiaurės Lietuva apskritai yra labai sukultūrintas kraštovaizdis, čia didžiausius plotus užima beribiai dirbami laukai. Ir nenuostabu – tai vienas derlingiausių regionų Lietuvoje. Daugybė upių ir upelių čia sureguliuoti – tapę tiesiais kanalais. Dėl masinės melioracijos sovietmečių, dauguma upelių ir net kai kurios didesnės upės vasarą nusenka ir išdžiūsta.
Rytinės dalies nusausinimas, deja, turėjo įtakos ir vakarinei pelkės daliai. Ji apsausėjusi, čia sparčiai auga sveikai aukštapelkei nebūdingi augalai. Tad ši pelkės dalis gali būti saugoma tik įsikišant žmogui.
Pelkėje yra nemažas Miknaičių ežeras, rytinėje išlikusios pelkės dalyje keletas mažų ežerokšnių. Tai pelkės ežerėliai, kurie susidaro pelkei augant, ir susijungiant keliems duburiams. Pelkėje gyvena reti tik didžiosioms Lietuvos aukštapelkėms būdingi reti paukščiai – dirviniai sėjikai ir tikučiai. O migracijų metu čia apsistoja daugybė žąsų.
Didžioji pelkės dais apaugusi nedidelėmis pelkinėmis pušelėmis. Jos, nors ir būdamos šimto metų amžiaus, neužauga aukštesnės nei keli metrai. Tarp pušų auga ir berželiai, iš krūmokšnių auga stipriai kvepiantys gailiai, puikiais rožiniais žiedais pasipuošusios balžuvos, čia yra ir aviečių giminaičių – tekšių, spanguolių. Ir žinoma, viską dengia kimininių samanų kilimas. Kiminai yra pagrindiniai aukštapelkės kūrėjai, dėl kurių nuolatinio augimo aukštapelkė auga į viršų, pučiasi, tol kol ji gyvuoja. Pelkės plynėje (aukštapelkės centrinė dalis be medžių) tų pušelių beveik nebelieka, o ir likusios labai žemos, nuskurusios.
Mūšos tyrelio lankymas
Mūšos tyrėlio pelkėje nutiestas vienas ilgiausių pažintinių takų Lietuvoje. Jis kerta visą aukštapelkę, eina ir dalimi nemažo ežero pelkės gilumoje. Lankydamiesi būtinai turėkite su savimi žiūronus ir fotoaparatą – pelkėse galima pamatyti tokių augalų ar gyvūnų, kurių kitur nėra. Atminkite, kad Mūšos tyrelyje, kuris yra telmologinis draustinis, draudžama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.