Žagarės regioninis parkas, esantis pačiame šiauriniame Lietuvos krašte, gausus tiek kultūros, tiek gamtos vertybėmis. Žagarės miestelis – labai seną istoriją turinti gyvenvietė. Čia esantis puikiai restauruotas dvaras kviečia lankytojus pasivaikščioti ne tik muziejuje, tačiau ir aplinkui esančiame senoviniame parke.
Žagarės regioninis parkas – Šiaurės Lietuvos miškai, pelkės ir lygumos
Žagarės miestelio pakraštyje nutįsusi ilga, pušynais apaugusi kalva – Žagarės ozas. Šiam lygumų kraštui toks kraštovaizdis visai nebūdingas, tačiau už ozą galima dėkoti prieš kelis tūkstantmečius čia slinkusiam ledynui. Nuo ozo viršūnės atsiveria puikūs apylinkių vaizdai – matyti Žagarės miestelis, netoliese esantis tvenkinys, upės, pelkynai.
Didelį parko dalį užima senoji Žagarės giria. Čia yra labai vertingų miško buveinių, kur tarpsta retieji augalai Šiame miške esanti tauriųjų elnių banda yra seniausia Lietuvoje, nes tai vienintelė vieta, kur elniai buvo išlikę prieš daugiau nei šimtą metų. Vėliau taurieji elniai išplito visoje Lietuvos teritorijoje, ir dabar tai yra įprastas mūsų žvėris.
Pietinėje regioninio parko dalyje plyti didžiulė pelkė – Mūšos tyrelis, iš kurios iteka Mūšos upė. Tyrelio didesnę dalį užima aukštapelkė, kurioje yra nemažas Miknkaičių ežeras, telkšo ir keletas mažų pelkės ežerokšnių. Pelkėje nemažai retų augalų ir paukščių, būdingų pelkėms. Kadangi Šiaurės Lietuvoje tokių nenusausintų pelkynų, beveik nebeliko, Mūšos tyrelio vertė ypatinga. Nepamirškite, kad lankytis Tyrelė saugančiame draustinyje galima nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1 d.