Kurtuvėnų regioninis parkas yra vienas miškingiausių valstybinių parkų. Miškai čia užima beveik 90 proc. ploto. Jis įsikūręs į pietus nuo Šiaulių, Dubysos upės aukštupyje.
Kurtuvėnų regioninis parkas – kalvotų miškų karalystė
Šis regioninis parkas išsiskiria labai sudėtingu reljefu. Čia daugybė kalvų, slėnių, raguvų, termokarstinių duburių su nedideliais ežerėliais ar pelkutėmis. Tokia didelė buveinių įvairovė sudaro puikias sąlygas įvairiems augalams augti, tarp jų nemažai retų. Be miškų, parke yra ir retų stepinių pievų, kur augalija primena šimtus kilometrų į pietus nutolusias Rytų Europos stepes.
Iš retųjų gyvūnų čia sutinkamos ūdros, juodieji gandrai, gervės, girežlės, mažieji ereliai rėksniai, vištvanagiai, sketsakaliai. Parke esančiuose žuvininkystės tvenkiniuose galima stebėti daugybę skirtingų rūšių paukščių.
Kurtuvėnų regioniniame parke Dubysos ir Ventos upių slėnius jungia senovinis senslėnis, susidaręs paskutinio ledynmečio pabaigoje. Tuo metu ledyno tirpsmo vandenys iš šiaurinės Žemaitijos dalies juo tekėjo į Dubysą, ir išgraužė gilų platų slėnį. Dabartinė Dubysos upė neatitinka tokio didžiulio slėnio – tai yra ne jos, o ledyno tirpsmo vandenų darbo rezultatas. Šiame senslėnyje yra didžiausi Lietuvoje Svilės šaltiniai, kurių švaraus vandens pasisemti iš apylinkių suvažiuoja nemažai lankytojų. Iš viso šioje vietoje trykšta apie 100 įvairaus dydžio šaltinių.
