Labanoro regioninis parkas

Labanoro regioninis parkas yra didžiausias regioninis parkas Lietuvoje. Jis apime nemažą dalį garsiosios Labanoro girios, kur be puikių pušynų, telkšo keli šimtai ežerų, liula daugybė įvairių pelkių, teka sraunių upių ir upelių. Girioje išsimėtę senoviniai kaimai. Gamtinės įvairovės požiūriu, tai vienas vertingiausių kampelių Lietuvoje.

Labanoro regioninis parkas – Lietuvos Sibiras

Čia yra daugybė žmogaus veiklos mažai paliestų vietų. Nederlingos dirvos, daugybė pelkių, upių lėmė, kad žemdirbystė čia neišsivystė, ir gyventojų tankumas iki šiol mažiausias Lietuvoje. Žinoma, tai geros žinios gamtai. Čia išliko kurtiniai, lūšys, vilkai, ereliai žuvininkai, žvirblinės pelėdos, juodakakliai narai ir kiti retieji gyvūnai. Dėl didžiulės buveinių įvairovės gausu ir retųjų augalų.

Labanoro regioninis parkas yra viena iš labiausiai nuo rekreacijos ir neatsakingo ūkininkavimo kenčiančių vietų. Jau ne pirmą dešimtmetį čia nuolat kyla konfliktai dėl nelegalių sodybų, kertamų miškų. Tai, kad ši vieta turi vieną didžiausių Lietuvoje bioįvairovių, o kartu ir vieną patraukliausių kraštovaizdžių, labai apsunkina tinkamo balanso užtikrinimą.

Giruliškio ir Kiauneliškio rezervatai saugo pačias vertingiausias pelkes ir sengires, lankymas juose draudžiamas. Kai kuriuose parko draustiniuose lankymas taip par ribojamas, tačiau vis dėlto yra nemažai vietų, kur galima apsilankyti. Svarbu tik iš anksto planuoti maršrutus, nes čia daugybė gamtinių kliūčių: upių, ežerų ir pelkių.