Dainavos giria yra didžiausias Lietuvos miško masyvas, ošiantis pietiniame šalies pakraštyje. Tai Dzūkijos pasididžiavimas, saugomas Dzūkijos nacionaliniame parke. Giria taip pat supa vieną didžiausių Lietuvos pelkių – Čepkelių raistą. Lietuvai šiuo metu priklauso tik pusė girios, kita dalis yra Baltarusijoje. Tačiau net ir Lietuvai priklausanti girios dalis yra pusantro karto didesnė nei antra pagal plotą didžiausia giria (Labanoro). Šie miškai kartais dar vadinti Gudų giria, bet apie tai – atskira diskusija, mat šis pavadinimas buvo išpopuliarintas garsiojo gamtininko Tado Ivanausko, tačiau vietiniai, atrodo, šios girios taip nevadino.
DAINAVOS GIRIA – žemyninių KOPŲ IR PUŠYNŲ KARALYSTĖ
Šis didžiulis miško masyvas išsiskiria skurdžiais pušynais, augančiais ant didžiausio Lietuvoje žemyninių kopų regiono. Smėlio sluoksnis čia siekia net iki 30 metrų, gruntinis vanduo slūgso giliai, tad nenuostabu, kad pušys čia auga labai lėtai, ir didesnė dalis girios labiau primena parką. Tarp pušų visur lyg prismaigstyta ištikimų jų palydovų – kadagių. Kitų medžių mažai, jie auga tik drėgnesnėse vietose.
Tokie sausi Dainavos girios pušynai yra gana skurdūs bioįvairovės atžvilgiu, tad čia labai svarbūs upių (Merkio, Ūlos, Grūdos, Skroblaus) slėniai, pelkės, ypač vienas iš didžiausių ne tik Dzūkijos, bet ir visos Lietuvos gamtos perlų – Čepkeliai. Šis pelkynas, slypintis girios gilumoje, palei sieną su Baltarusija, yra didžiausia aukštapelkė Lietuvoje. Taip pat yra ir viena labiausiai į pietvakarius nutolusi tokio tipo pelkių apskritai regione. Čia kartu sutinkami ne tik pelkių, bet ir stepių organizmai.
