Žuvinto biosferos rezervatas yra seniausias rezervatas Lietuvoje, o kartu ir seniausia saugoma teritorija. Jis įkurtas dar 1937 m. legendinio profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva. Pradžioje rezervatas apėmė tik seklų Žuvinto ežerą, paskui jis išplėstas, apimant Žuvinto palias. Galiausiai 2002 m. pertvarkytas į biosferos rezervatą, prijungiant Amalvo ežerą ir palias, Žaltyčio ežerą ir Buktos girią.
Žuvinto biosferos rezervatas – pelkių karalystė
Biosferos rezervatas apima tris šlapynių kompleksus – Žuvinto, Amalvo ir Žaltyčio. Taip pat čia ošia senoji Buktos giria, sauganti Žuvinto palias iš vakarų pusės.
Didžiausia Lietuvos pelkė Žuvinto palios susideda iš Žuvinto ežero, ir jį supančių Žuvinto palių, kuriose didelius plotus užima visų trijų tipų pelkės. Pats Žuvinto ežeras nuo seno garsėja perinčių ir migruojančių vandens ir pelkių paukščių gausa. Tiesa, dėl įvairių priežasčių paukščių skaičius ir įvairovė labai sumažėjo praėjusio amžiaus antroje pusėje. Pastaruoju metu vykdomi gamtotvarkos darbai jau duoda rezultatus bent iš dalies atkuriant buvusią paukščių karalystę Žuvinte.
Žuvinto palios – tai du didžiuliai pelkynų plotai (Didžiosios ir Mažosios palios). Čia peri dirviniai sėjikai, tikučiai, tetervinai, iš Buktos girios atklysta vilkai. Pelkių vyduryje išteka unikalus Rudės upelis, kurios krantuose yra keletas pelkės ežerokšnių.
Amalvo palios yra perpus mažesnės nei Žuvinto, ir žymiai labiau nukentėjusios nuo sausinimo, taršos, žmonių lankymo. Du trečdaliai pelkės sovietmečiu buvo nusausinta, o ir likusi aukštapelkės dalis labai pažeista sausinimo darbų. Retųjų rūšių čia mažiau, tačiau visgi aptinkama tetervinų, švygždų, mėlyngurklių. Čia taip pat vykdomi vandens režimo, augalijos šalinimo darbai turėtų iš dalies atkurti buvusias pelkynų buveines.
Žaltyčio ežeras svarbus kaip vandens paukščių perėjimo ir migracijų apsistojimo vieta.
Buktos giria yra vienas vertingiausių lapuočių ir mišriųjų miškų Lietuvoje. Čia gausu įvairių genių rūšių, tarp jų ir retų vidutinių margųjų bei baltnugarių genių, peri ir kiti būdingi miškų paukščiai, gyvena vilkai. Taip pat auga daugybė retų augalų ir grybų rūšių. Buktos girioje gausu šlapių, užmirkusių vietų, pavasarį čia daug kur apskritai sunku praeiti, tad sąlygos gamtinei įvairovei puikios.
Lankymas
Žuvinto biosferos rezervate gausu lankytinų vietų, išskyrus rezervatinę zoną, kur lankytis draudžiama. Čia yra Žuvinto ežero, Amalvo pelkės, ir Buktos girios pažintiniai takai, paukščių stebėjimo aikštelės prie Žuvinto ir Amalvo ežerų. Rezervato direkcijos pastate yra puiki ekspozicija apie šio kampelio gamtą.