Gėjaus pelkė yra viena didesnių šiame Dusmenų-Onuškio krašte. Ši Lietuvos dalis pasižymi labai įvairiu, vaizdingu kraštovaizdžiu: čia daug nedidelių miškų, pelkių, ežerų, tarp jų išsimėčiusių pievų, nedidelių kaimų ir miestelių. Ir visa tai paįvairinta nesuskaičiuojama daugybe kalvų kalvelių.
Gėjaus pelkė – viena didesnių Dzūkijoje
Didesnę pelkės dalį užima aukštapelkė, tik pakraščiuose liula žemapelkiniai raistai, apaugę tankiais juodalknsynais.
Pats pelkės pavadinimas lėmė, kad ji Lietuvoje gana žinoma. Čia taip pat tyvuliuoja Gėjaus ir Gėjuko ežerai, supami gražių aukštapelkinių pušynų. Pelkės pietinėje dalyje yra didelė plynė, kuri atvira palaikoma tik žmogaus veikla (specialūs gamtotvarkos darbai). Jeigu to nebūtų, ir ši pelkės vieta greitai užaugtų gan tankiu pušynu. Kadangi Lietuva yra aukštapelkių išplitimo pietiniame pakraštyje, šylantis klimatas reiškia, kad pamažu aukštapelkės sausėja, vis labiau užauga medžiais ir krūmais. Ilgainiui be žmogaus veiklos didžioji dalis Lietuvos aukštapelkių taptų neatpažįstamomis.
Į šiaurę nuo plynės yra nedidelė sala, apaugusi puikiomis senolėmis pušimis ir gražiu bruknynu. Į pelkę iš pietų įsiterpia smėlingas ilgas ir siauras pusiasalis, kuriuo einantis keliukas veda iki pat Gėjaus ežero.
Gėjaus pelkėje prieš keletą metų įvyko gaisras. Jo požymius – pajuodę pušų kamienai, suvešėjusi pelkei nebūdinga žolinė augalija – galima pamatyti rytinėje Gėjuko ežero pakrantėje.
Gėjaus pelkės lankymas
Gėjaus pelkė ir apypelkio miškai priklauso telmologiniam draustiniui, tad lankytis čia galima tik nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1 d.