Kazlų Rūdos miškai yra vienas didžiausių miško masyvų Lietuvoje, plotu nusiledžiantis tik didžiosioms Dainavos ir Labanoro girioms Pietryčių Lietuvoje. Šis miškas ošia kairiajame Nemuno krante, į vakarus nuo Kauno, buvusioje Nemuno deltoje.
Prieš keliolika tūkstančių metų, iš Lietuvos traukiantis ledynui, dabartinėje Suvalkijoje telkšojo didžiulės seklios marios. Į jas tekėjo Nemunas, o tiksliau jo pirmtakas, ir dabartinių Kazlų Rūdos miškų vietoje upė suformavo didelę deltą. Todėl čia ir vyrauja tuomet sunešti smėliai, ant kurių auga daugiausia pušynai.
KAZLŲ RŪDOS MIŠKŲ GAMTA
Jau pat pavadinimas „miškai“, o ne „giria“ sako, kad tai ne vientisas miško masyvas, kaip kitos didžiosios Lietuvos girios. Kazlų Rūdos miškai sudaryti iš daugybės mažesnių miškų, kuriuos skiria ilgi įsiterpę dirbamų laukų plotai. Jie paprastai tęsiasi palei upes, kurių čia išteka labai daug, – čia vietoj nederlingų smėlių yra kiek geresnės žemės. Beje, dauguma čia ištekančių upių teka Šešupės link, o ne į Nemuną. Jos seka nuolydį, kuris susiformavo tuomet, kai čia buvo Nemuno delta.
Kadaise tai buvo viena pelkėčiausių (apie 10 proc. ploto) Lietuvos vietų. Dar prieš šimtą metų čia telkšojo didelės pelkės: Ežerų plynė, Novaraistis, Raudonplynis, Kajackaraistis ir kitos. Tačiau visos didelės pelkės nusausintos, sunaikintos kasant durpes. Liko nemažai mažesnių pelkių, tačiau ir jų dauguma bent dalinai paveiktos sausinimo. Vasarą vaikštant mišku, neretai galima užeiti tokius raistus. Juose būna visiškai sausa, tik žemesnės pušys, gailiai, vaivorai ir kita pelkių augalija išduoda, kad čia būta pelkės.
Tai, kad Kazlų Rūdos miškai yra sudaryti iš daugybės mažų miškų, tarp kurių daugybė gyvenviečių, ir lėmė, kad čia žmogaus įtaka labiau paveikė bioįvairovę. Dar T. Ivanauskas rašė, kad kurtiniai – tipiški atokių, senų pušynų ir pelkynų paukščiai – čia išnyko anksčiau nei kituose, net ir mažesniuose, Lietuvos miškuose.
Iš miškų daugiausia auga pušynai, tačiau juose labai gausiai auga eglės. Vyraujantis tokių miškų tipas – mėlynšiliai, tad čia vieni geriausių plotų mėlyniavimui. Daug auga ir juodalksnynų, beržynų, daug kur tokie miškai sunkiai praeinami.
Nepaisant smarkiai pažeistos gamtinės aplinkose, net ir šiuo metu miškuose daugybė vertingų plotų – ypač aplink Novaraistį ir pietinėje miškų masyvo dalyje, į rytus nuo Kazlų Rūdos miesto. Čia daug pelkėtų miškų, išlikę natūralių upelių.
KAZLŲ RŪDOS MIŠKŲ MARŠRUTAI
Kazlų Rūdos miškai pasižymi didele gamtos įvairove, čia auga skirtingų tipų miškai, liula pelkės, yra daugybė nedidelių upių, tarp miškų plytinčių pievų. Čia daug kaimų ir juos jungančių kelių, tad pasiekti net ir atokiausias vietas nesunku.
