Žuvinto palios – didžiausia pelkė Lietuvoje, o kartu ir vienas pačių įvairiausių pelkinių kompleksų. Jam priklauso ir Žuvinto ežeras, ir du didžiuliai pelkių masyvai skirtingose Dovinės upės pusėse (kairėje – Didžiosios palios, dešinėje – Mažosios palios), ir žemapelkių juostos palei Kiaulyčios upelį bei aukštapelkių pakraščiuose. Įdomu tai, kad šis milžiniškas pelkynas, įštįsęs pietvakarių-šiaurryčių kryptimi, nuo seno skyrė dzūkus ir suvalkiečius. Tai viena iš nedaugelio Lietuvos vietų, kur administracinė riba (tarp Marijampolės ir Alytaus apskričių) sutampa su etnografine (ar bent jau etnolingvistine) riba. Tad važiuodami siauru keliuku tarp Riečių ir Verebiejų iš tiesų patenkate iš Sūduvos į Dzūkiją.
Palios – taip pelkės vadinamos Sūduvoje. Be Žuvinto, kitos didesnės palios yra Žuvinto kaimynės Amalvo palios, ir kiek toliau į šiaurės rytus nutolusi didelė pelkė, vadinama tiesiog Paliomis. Tiesa, pastaroji jau beveik sunaikinta kasant durpes, o Amalvo pelkės didelė dalis taip pat suniokota, tačiau pastaraisiais metais dar išlikusi pelkės dalis sulaukė atkūrimo darbų.
Didžiosiose Žuvinto paliose, esančiose kairiajame Dovinės krante, aukštapelkė iškilusi net 6,5 metro aukščiau nei Žuvinto ežero vandens lygis. Didžiausia – Kumečių plynė, įdomi Rudės plynė, per kurią teka Rudės upelis, apsuptas pelkinių ežerokšnių. Pietinėje pelkyno dalyje yra nedidelis Polymo ežerėlis.
Žuvinto palios – biosferos rezervato dalis
Nors Žuvinto rezervatas buvo pirmasis ir ilgą laiką vienintelis šalyje, tai neapsaugojo nuo dalies šio unikalaus gamtos kampelio niokojimo sovietmečiu. Didžiuliai pelkės pakraščių plotai (buvusios žemapelkės), supančios palias iš šiaurės vakarų pusės, nusausinti, šis sausinimas pakenkė ir likusiai aukštapelkei. ištiesintos ir pelkę kertančios upės – Dovinė, Kiaulyčia, Bambena, mažesni upeliai. Šiuo metu Žuvinto palias iš rytų ir šiaurės pusių juosia sausinimo griovys. Pastaraisiais metais, parengus tvarkymo planą, vykdomi gamtotvarkos darbai, kurie bent iš dalies atitaiso sovietmečiu padarytą žalą pelkių ir ežero hidrologiniam režimui.
Nepaisant to, Žuvinto palios išsaugojo savo unikalumą ir vertę – jos sudaro branduolį vienintelio Lietuvoje biosferos rezervato. Dėl rezervato režimo jų negali aplankyti turistai – vieninteliai takai rezervate yra palei Žuvinto ežero pakrantę prie administracinio pastato, bei pažintinis takas Buktos girioje.