Salantų regioninis parkas apima įspūdingą Minijos-Salanto-Erlos senlėnį vakarinėje Žemaitijos dalyje. Kadaise tai buvo slėnis tos pačios upės, kuri nešė ledyno tirpsmo vandenis pietų kryptimi.
Nors parke miškai užima tik 22 proc. ploto, kai kurie jų menkai paliesti žmogaus veiklos, vertingi savo bioįvairove. Nemažai ir natūralių ar pusiau natūralių pievų, ypač parko upių slėniuose.
Salantų regioninis parkas – Akmenys, kadagiai ir upių slėniai
Vienas unikaliausių parko kampelių – Šauklių riedulynas, kur stūkso daugybė akmenų, o tarp jų auga vienas didžiausių Lietuvos kadagynų. Tai ypatinga, miškatundrę primenanti vieta, kokių Lietuvoje daugiau beveik nėra.
Parko reljefą labai paįvairina vaizdingi upių slėniai, nuo kurių atsiveria puikūs vaizdai. Ypač įspūdinga Minijos atkarpa parke: čia upė daro labai daug kilpų, slėnyje gausų raguvų, apaugusių natūraliais miškais. Viename iš Minijos upės vingių yra įkurtas nedidelis rezervatas, saugantis neliestą miško plotą. Rezervate lankytis negalima.
Minijos upė yra viena puikiausių Žemaitijoje – tiek maudynėms, tiek baidarėms.
Salantų regioninis parkas turtingas ne tik gamtinėmis, bet ir kultūrinėmis vertybėmis. Čia esantys piliakalniai, kryžiai, koplytstulpiai mena seną ir turtingą žemaičių istoriją.