Nevėžio kraštovaizdžio draustinis apima Nevėžio žemupio slėnį. Čia upė daro daugybę kilpų, jos tėkmė labai lėta, iš pirmo žvilgsnio vanduo stovi, kaip ežere. Tik pažvelgus į dugną matyti vandens augalai, pakrypę pasroviui.
Nevėžio kraštovaizdžio draustinis – vertingiausia Nevėžio žemupio atkarpa
Kiekvieną pavasarį Nevėžis plačiai išsilieja, ir potvynio vandenys apsemia apatinę slėnio dalį – salpą. Čia yra nemažai vertingų natūralių ir pusiau natūralių pievų. Draustinyje esantis upės slėnis gilus, stačiais šlaitais, mat būtent čia Nevėžis kerta paskutiniojo ledyno sustumtą Vilkijos-Čekiškės kalvagūbrį. Draustinyje nemažai į Nevėžį įtekančių nedidelių upelių: Lieda, Sausinė, Upytė, Bajoriškė, Akmeninis ir kiti. Statūs šių upelių ir Nevėžio šlaitai apaugę brandžiais, mišriais miškais, kuriuose daugybė paukščių, retųjų augalų.
Nevėžio užliejamose pievose taip pat gausu retųjų augalų, čia esančiose senvagėse, juos supančiose tankiose „džiunglėse“ prieglobstį randa paukščiai, smulkūs žvėreliai. Kiekvieną pavasarį žemupio lankos skamba nuo griežlių ir lakštingalų.
Pažinti Nevėžio žemupio gamtą galima einant Raudondvario miestelyje ir jo apylinkėse vedančiu maršrutu.