Nemuno kilpų regioninis parkas – vaizdingiausią Nemuno atkarpą apimantis parkas. Čia upė vingiuoja net 60 km palyginti nedideliame plote.
Nuostabus potyris yra keliauti šiame parke pėsčiomis: tik palikus Nemuną, už kelių kilometrų vėl atsimuši į jį. Kilpinėdamas jis suformuoja daugybę skardžių (atodangų): Balbieriškio, Siponių, Škėvonių. Taip pat prie čia Nemuno yra ir garsusis Punios piliakalnis, nuo kurio atsiveria Punios šilo panorama.
Regioninio parko gamta
Dėl Nemuno suneštų smėlių daugiausia čia ošia pušynai, tačiau yra ir maumedynų – Degsnės miške auga aukščiausias Lietuvos medis (49 metrų aukščio maumedis). Didžiausias – Prienų šilas, kilpų apjuosti Žvėrinčiaus miškas tarp Birštono ir Prienų, Alksniakiemio miškas priešingame Birštonui krante, Siponių miškai to paties pavadinimo kilpoje, ir žinoma, garsusis Punios šilas.
Kraštovaizdžio įvairovė nulėmė didžiulę bioįvairovę. Čia gausu žmogaus veiklos mažai paliestų miškų, gilių upelių slėniukų, nedidelių pelkučių. Tarp miškų įsiterpę grikių laukai, senoviniai kaimai ir sodybos primena tą Lietuvos gamtovaizdį, kuris buvo įprastas prieš šimtmetį.
Nemuno kilpų regioninis parkas: lankymas
Šis regioninis parkas yra labai gausiai žmonių lankomas. Čia yra populiarus Birštono kurortas, aukščiausias apžvalgos bokštas, netoli Kaunas, palyginti netoli ir Vilnius. Tačiau vis tiek parke nemažai menkai žmogaus paliestų, retai lankomų vietų – tai įtekančių į Nemuną upelių slėniai (revai), pelkėti miškai, Punios šilas.
