Kuršių marios yra didelė lagūna tarp Kuršių nerijos ir žemyninės Lietuvos dalies. Ji susidarė prieš keletą tūkstančių metų, smėliui atitvėrus jūros įlanką. Marios taip pat gali būti laikomos 87-tu pagal dydį ežeru pasaulyje. Lietuvai šiuo metu priklauso tik ketvirtadalis Kuršių marių ploto.
Kuršių marios – unikalus vandens telkinys
Kuršių marios, nepaisant dydžio, yra labai seklios. Didžiausias natūralus gylis – tik 6 metrai, vyrauja 2-3 metrų gyliai. Todėl vanduo labai gerai išsimaišo, jo temperatūra tiek paviršiuje, tiek dugne maždaug vienoda. Dėl savo seklumo marios gana greitai užšąla paspaudus šalčiams.
Su Baltijos jūra marios jungiasi gana siauru Klaipėdos sąsiauriu, kuriame įsikūręs Klaipėdos uostas.
Į vakarinę marių dalį įteka Nemunas, sudarydamas didelę deltą. Nemunas atneša daugybę vandens ir nuosėdų, tad marių vanduo yra beveik gėlas. Dėl organinių medžiagų vandenyje gausos mariose gausu vandens organizmų, tarp jų ir žuvų. Anksčiau marios buvo labai žuvingos, deja, pastaraisiais dešimtmečiais dėl taršos žuvų ištekliai sumažėję.
Dėl Nemuno nešamų gausybės sąnašų delta kasmet stumiasi į priekį, pasiglemždama dalį marių paviršiaus. Per pastaruosius 125 metus Nemuno deltoje kranto linija pasistūmėjo maždaug 2,5 kilometro. Ir dabar ties pagrindinėmis Nemuno atšakomis krantas pasistumia po keliolika metrų kasmet.