Kapčiamiesčio giria

Kapčiamiesčio giria ošia pačiame Lietuvos pietiniame pakraštyje, ties Lenkijos ir Baltarusijos pasieniu. Iš tiesų ji yra mažesnioji dalis Augustavo girios, kurios didžioji dalis šiuo metu yra Lenkijoje.

Kapčiamiesčio giria – Augustavo girios dalis

Lenkija didžiuojasi Augustavo giria, tai – jų taiga, „šiaurietiškas miškas“, dar išlaikęs natūralios gamtos likučius. Kapčiamiesčio giria yra neatskiriama šios girios dalis. Dar viena jos dalis priklauso Baltarusijai. Nemunas skiria Augustavo girią nuo didžiausios Lietuvoje Dainavos girios, kuri savo ruožtu jungiasi su Rūdninkų giria. Visi šie miškai sudaro vieną didžiausių miškų masyvų regione.

Kartu su kaimyne Dainavos giria, Kapčiamiesčio giria yra labiausiai pušynų dominuojamas miško masyvas Lietuvoje – jie čia užima daugiau nei 90 proc. viso ploto. Skirtingai nuo nemažos dalies kitų Lietuvos pušynų, čia pušys nėra nustelbiamos eglių ar kitų medžių. Visur matyti daug jaunų pušaičių miško praretėjimuose. Priežastis – smėlio storymė, kurią sunešė ledyno tirpsmo vandenys. Ši vieta priklauso zandrinėms lygumoms, kuriose atsitraukiant ledynui tekėjo milžiniškos upės pietvakarių kryptimi.

Ežerai susitelkę šiauriniame girios pakraštyje. Per girią teka nemažai upių: Baltoji Ančia, Igara, iš rytų pusės – Nemunas. Didžiausia pelkė – Krakinio, saugoma telmologiniame draustinyje. Didžioji dalis girios – tai lengvai banguojanti smėlinga lyguma, apaugusi sausais pušynais.