Ažvinčių-Minčios giria – vienas didžiausių, vaizdingiausių ir seniausių miškų, užimantis didžiąją dalį Aukštaitijos nacionalinio parko. Daugybė ežerų, sraunių skaidriavandenių upių ir upelių, nedidelės pelkutės ir kalvotas kraštovaizdis – nenuostabu, kad šios vietos kažkada gavo Lietuvos Šveicarijos vardą.
Ažvinčių-Minčios giria – Aukštaitijos nacionalinio parko vertybė
Ši giria yra vidurinioji dalis didžiulio miškų masyvo, kurį sudaro Labanoro, Ažvinčių-Minčios ir Gražutės girios. Tai turbūt vaizdingiausias Lietuvos kraštovaizdis, kur daugybė kalvų su atsiveriančiais nuostabiais vaizdais, ežerai, upės, pelkės, ir tarp jų išsimėtę kaimai ir miesteliai.
Dėl savo vaizdingo kraštovaizdžio ir natūralios gamtos ši vieta buvo pasirinkta kaip pirmasis Lietuvoje Aukštaitijos nacionalinis parkas. Ši giria yra tiesiog rojus aktyvaus poilsio mėgėjams. Daugybė ežerų ir juos jungiančių upių – puikios vietos baidarėms. Sausi pušynai, senoviniai kaimai, kalvos – idealios sąlygos žygiams. Tie patys miškai pilni uogų ir grybų.
AŽVINČIŲ SENGIRĖ
Viena unikaliausių girios dalių – Ažvinčių sengirės rezervatas, kur saugomas jau seniai nekirstas miškas. Čia ošia senolės pušys, kurios pamažu užleidžia vietą eglėms – tokia natūrali kaita nutiktų daugeliui Lietuvos pušynų, nutraukus kirtimų/sodinimų ciklą. Rezervate yra ir nedidelė Gervėčių pelkė su keletu ežeriukų.
Sengirės rezervate lankytis negalima