Čepkelių rezervatas saugo bene didžiausią natūralios gamtos plotą Lietuvoje. Daugiau nei pusę rezervato užima didžiausia Lietuvos aukštapelkė – garsieji Čepkeliai, arba Čepkelių raistas. Pačiame Lietuvos pietiniame kampe esanti pelkė bene didžiausia natūrali pelkė mūsų šalyje. Kartu tai yra viena labiausiai į pietus nutolusių aukštapelkių regione. Čepkeliai buvo išgarsinti joje dažnai klampodavusio legendinio gamtininko Tado Ivanausko.
Čepkelių rezervatas – Dzūkijos girių perlas
Tai yra didžiausias Lietuvoje gamtinis rezervatas, kurio plotas beveik lygus Klaipėdos miestui. Tai unikalus gamtos kampelis: vienoje vietoje galima sutikti ne tik miškų, pelkių, bet net ir stepes primenančias gamtines sąlygas. Ne veltui ir gamtinė įvairovė čia didžiulė. Nuo seno rezervatas garsėja viena didžiausių kurtinių populiacijų Lietuvoje, čia gausu ir tetervinų, peri tikučiai, gervės, gyvatėdžiai, bene visos genių rūšys ir duagybė kitų retų paukščių. Miškuose gyvena vilkai, lūšys, briedžiai, aplinkiniuose miškuose ilgiausiai išsilaikė rudosios meškos, planuojama perkelti stumbrus. Rudenį aukštapelkė raudonuoja nuo spanguolių, kurias vietiniai gali rinkti.
Pelkę supa sausi pušynai, išaugę ant kadaise supustytų kopų. Kai kurias kopas apaugo pelkė, ir liko kyšoti tik kopų viršūnės – pelkės salos. Kai kur į pelkę įsiterpia ilgi siauri ragai – taip pat virš pelkės iškilusios kopos. Pietiniu rezervato pakraščiu teka Katros upė, kuria eina siena su Baltarusija. Kartos pakrantėse plyti žemapelkės, kuriose iki nesenų laikų tuoktuves keldavo ypatingai retas paukštis – stulgys. Vakarinėje rezervato dalyje, iš pažliugusių eglynų ir juodalksnynų išteka Musteikos upelis, davęs varda jo krantuose esančiam kaimui.
Čepkeliai yra menkai žmogaus paliestas gamtos kampelis. Nors prieš šimtmetį buvo iškastas sausinimo kanalas į Katros upę, jo įtaka pelkės hidrologiniam režimui buvo palyginti nedidelė. Tačiau klimato kaita ir labai sausos apypelkio dirvos lemia, kad Čepkelių pelkė ypatingai jautri vandens lygios svyravivams, ir yra linkusi sausėti. Senovėje vietiniai dzūkai čia pjaudavo šieną, dabar vykdomi gamtotvarkos darbai. Tokiu būdu nuo užaugimo palaikomos atviros aukštapelkės plynės.
Lankymas
Rezervate lankytis draudžiama, išskyrus tam skirtą pažintinį taką, kuriame yra ir apžvalgos bokštas. Iš jo galima pamatyti, kokia beribė yra ši pelkė. Takas yra keli kilometrai į pietus nuo Marcinkonių.