Kuršių nerija – bene žinomiausias, labiausiai branginamas mūsų šalies kampelis. Įtrauktas į UNESCO Paveldo sąrašą, šis siauras smėlio pusiasalis tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių unikalus savo gamta, istorija, žmogaus ir smėlio kovos istorija.
Didžiulės smėlio kopos, senosios žvejų gyvenvietės, kalninių pušaičių miškai, įspūdingi vaizdai, atsiveriantys nuo aukštesnių vietų. Tai išskirtinis mūsų šalies regionas, kurio svarbą rodo ir karšti ginčai, kylantys dėl kiekvieno su nerija susijusio sprendimo – pradedant mokesčiais už patekimą į Nacionalinį parką, baigiant tilto per Klaipėdos sąsiaurį statyba.
Kuršių nerija – gamtos ir žmogaus kūrinys
Kuršių nerija buvo suformuota jūros, smėlio ir vėjo dėka, tačiau savo dabartinį pavidalą įgavo dėl žmogaus veiklos. Mat prieš daugiau nei 5000 metų susiformavusi nerija per ilgą laiką buvo sutvirtinta tankių miškų. Čia augo net ąžuolynai, vietomis buvo susiformavęs gana derlingas dirvožemis. Tačiau intensyvėjant žmogaus veiklą, siaučiant karams, daug miško buvo iškirsta. Tokiu būdu prieš kelis šimtmečius žmogus naikindamas miškus sukūrė pustomo smėlio karalystę, kuriai pažaboti prireikė daugybės metų sunkaus darbo. Šis darbas tęsiasi ir dabar.
Iš senųjų miškų likę fragmentai – tai Juodkrantės ir Nidos sengirės. Kitur vyrauja palyginti jauni paprastosios ir kalninės pušies miškai.
Kiekvieną rudenį per Kuršių neriją traukia šimtai tūkstančių paukščių. Tia yra dalis vieno svarbiausių Europoje paukščių migracijos kelių.
Tai yra bene labiausiai žmogaus veiklos performuotas, taip pat ir jauniausias kraštovaizdis. Nepaisant to, o iš dalies ir dėl to, Kuršių nerijos gamta yra viena unikaliausių Lietuvoje.